Zatrocze (obecna litewska nazwa: Uutrakis) było w 1850 roku folwarkiem będącym własnością rodziny Korewów, liczącym 795 dziesięcin ziemi i zamieszkałym przez 33 osoby. Pod koniec XIX wieku dobra te zostały nabyte przez Tyszkiewiczów. Józef hr. Tyszkiewicz (18681917) na przełomie wieków wzniósł tu pałac nad brzegiem Jeziora Trockiego (obecnie Galwe) i założył ordynację. Pierwszym ordynatem był Józef, a kolejnym, ostatnim, do 1940 roku, był jego syn Andrzej Tyszkiewicz (18991977).

Pałac został zaprojektowany przez Józefa Hussa i wzniesiony w latach 18961901. Jest to budynek stojący na planie kwadratu, z dwiema kondygnacjami nad jasnymi suterenami. Na parterze było piano nobile, a pomieszczenia mieszkalne na niskim piętrze.

Pałac był otoczony wielkim parkiem rozciągniętym wzdłuż brzegu jeziora. Prawa strona miała charakter ogrodów angielskich, lewa natomiast miała charakter ogrodu francuskiego, zaprojektowanego przez francuskiego ogrodnika Édouarda André.

W 1940 roku majątek został skonfiskowany przez władze radzieckie. Po II wojnie światowej pałac przekształcono na pensjonat dla oficerów KGB. Później był tu obóz pionierski dla dzieci wysoko postawionych urzędników, a jeszcze później urządzono tu ośrodek turystyczny. Po odzyskaniu niepodległości przez Litwę pałac wraz z całym parkiem przekazano Trockiemu Historycznemu Parkowi Narodowemu. W latach 20062012 przeprowadzono rekonstrukcję i gruntowny remont zarówno pałacu jak i całego założenia parkowo-pałacowego. Remont był częściowo finansowany przez polskie Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego. Obecnie w pałacu odbywają się wystawy, koncerty, festiwale i inne imprezy kulturalne.

Pałac w Zatroczu został opisany w 3. tomie Dziejów rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej Romana Aftanazego.

Uutrakio dvaras apėmė virš 600 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir eldynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičiaus (vyresnysis) 1895-1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus - karvidę, veiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt. Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Uutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė, kurią Tiškevičiai paverstė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį Juozapas Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Uutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto Algirdo sala tarp Galvės ir Skaisčio (ydiškių) eerų, gilumoje ant performuoto ir dalinai supilto Galvės eero kranto.

Uutrakio rūmus 18981901 m. pastatydino grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius (Józef Tyszkiewicz), (1868-1917), kuris po tėvo mirties 1897 m. paveldėjo Uutrakio dvaro sodybą. Jis buvo pirmasis Uutrakio ordinatorius. Tai pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą statyti istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruoų rūmai. Interjerai buvo dekoruoti ankstyvuoju prancūzų klasicizmo - Liudviko XVI stiliumi. Rūmus supo didelis parkas, kuris buvo buvo sumanytas kaip vandens parkas, kuriame įrengta sudėtinga, daugiau nei 20 dekoratyvių tarpusavyje ir su didiaisiais Galvės bei Skaisčio (ydiškių) eerais sujungta tvenkinių sistema. Parką suprojektavo Eduardas Andrė. XIX a. pabaigos peizainis Uutrakio parkas buvo įkurtas sename pušų, eglių ir ąuolų miške.

Šalia rūmų buvo įrengti puošnūs, reguliaraus plano prancūziški parteriai, dekoruoti marmurinėmis Dianos, Floros (abi skulptūros atkurtos 2008 m., skulptoriai Nerijus Kavaliauskas ir Rūta Glinskytė - Kavaliauskienė) ir Ariadnės (visos skulptūros XVII a. pab. - XVIII a. pr. prancūzų skulptoriaus Antuano Koisevokso skulptūrų kopijos) bei Bakcho skulptūromis, metų laikų personifikacijų biustais (Rudens personifikacijos biustas atkurtas 2007-01-26, skulptorius Nerijus Kavaliauskas) ir urnomis, geometriniais gėlynais. Angliškojoje - peizainio parko dalyje buvo tyvuliavo dekoratyvieji tvenkiniais, parko kalvos buvo dekoruotos dirbtinėmis uolomis, siauriausioje parko dalyje buvo įrengta grota. Pusiasalio gale, priešais Galvės ir Skaisčio (ydiškių) eerų santaką įrengta ant aukščiausios kalvos, vadintos Gilioji, įrengta apvalgos aikštelė, o jos papėdėje -Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra (atkurta 2007-11-10, skulptorė Rūta Glinskytė - Kavaliauskienė). Šiuo metu Uutrakio parke auga daug vietinių ir introdukuotų medių ir krūmų rūšių. Uutrakio ordinacija paveldėjo Juozapo Tiškevičiaus vyriausiasis sūnus Andrius Tiškevičius (Andrzej Tyszkiewicz) (1899-1977), kuris iki 1940 metų buvo antruoju ir paskutiniu Uutrakio ordinatoriumi.

Nuo 2005 m. dvare vyksta kamerinės muzikos vakarai.